Degimo požymių atpažinimas yra vienas reikšmingiausių metodų analizuojant gaisrus. Nustatinėjant gaisro židinį, degimo požymių įvertinimas yra neatsiejamas nuo gaisro dinamikos procesų išmanymo, būdingų medžiagų, įrenginių, konstrukcijų elementų, baldų, įrengimų, pastatų ir statinių terminių pažeidimų įvairovės, kurią lemia deguonies apytaka degimo zonoje, degių medžiagų medžiagų kiekis, jų išdėstymas erdvėje ir visų į degimo zoną patenkančių "termo-liudininkų" paviršiaus charakteristikos. 

Nustatant gaisro židinį ir priežastį pasikliaujama žiniomis, patirtimi, technologijomis, patikimais, visuotinai pripažintais bei patvirtintais moksliniais tyrimo metodais. Tikroji gaisro priežastis gali būti nustatyta tik tada, kai pagrįstai bus atmestos versijos, neatitinkančios tyrimo aplinkybių ir liks vienintelė neatmesta versija, kuri visapusiškai išanalizavus paremiama daugeliu duomenų. 

Vien tik vizuali gaisravietės apžiūra nepakankama, neretai pirminė informacija apie gaisrą gali klaidinti, turi būti atsakingai surenkami pradiniai duomenys apie gaisro židinį tolimesniam tyrimui.

Labai svarbu nesuklysti, nes klaidingai nustačius priežastį ir sunaikinus gaisravietę arba tikrąją gaisro priežastį, prarandama galimybė nustatyti priešgaisrinės saugos taisyklių vykdymą, siekiant teisingai atstovauti savo interesus, teises ir pareigas.

Atliekant gaisrų  ekspertizes, sprendžiami šie uždaviniai:

1. Gaisro židinio vietos nustatymas

2. Tiesiogines gaisro kilimo priežasties nustatymas

3. Gaisro kilimą ir/ar tam tikrus jo padarinius sukėlusių aplinkybių nustatymas

4. Atskirų darbų vykdymo tvarkos, techninių įrenginių ir technologinių procesų atitikties priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimams nustatymas

5. Technogeninių sprogimų (dujų, garų, dulkių sprogiųjų mišinių) priežasties nustatymas